Standartinė darbo diena prasideda standartiškai – vangiais standartiniais pirštų judesiais įjungiu standartinį darbo kompiuterį ir godžiai išmaukiu standartinį puodelį ekspreso. Gal kaip žaviai jaunai darbuotojai per daug to „standarto“, tačiau šiandien taip tingiu, jog neturiu noro net ginčytis su bambekliu viršininku, kuris jau be penkių minučių aštuonios sugebėjo mane išplūsti dėl nenusisekusio savo gyvenimo. Nepaisant visko, nusispiriu savo aukštakulnius ir pažvelgusi į tuščią savo bendradarbės kėdę, įkrentu į savo darbo vietą.
Prieš pasineriant visa galvą į tą mazochistinę popieriaus krūvą, reikalingas ne ką mažesnis nusiteikimas, kurio kasryt ieškau internete. Kol mano 
greitaeigis kompiuteris užsikrauna, spėju papusryčiauti ir sugalvoti naują bei neįvykdomą bausmę savo viršininkui. Pagaliau internetas užsikrauna. Ir tenka riebiai nusikeikti. Internetiniai portalai jau pradėjo savo pavasarinį sezoną. Kiekvienais metais jis prasideda vienodai, tik išmonė vis didėja – praeitų metų penkių pratimų treniruotę keičia penkiolikos dienų bado dieta. Siūloma išbandyti efektyvią treniruočių programą – pamiršk automobilį ir kasdien po 10 kilometrų iš užmiesčio eik pėsčiomis, o pajutusi alkio jausmą, suvalgyk salotos lapą – taip garsioji Madonna atsikratė penkių kilogramų per penkias dienas ir vis dar yra gyva!!!
Į mane iš kompiuterio ekrano žvelgia džiūvėsis, neturintis nė vienos raukšlės ir valgantis tik salotų lapus... Drabužiai pasidaro ankštoki ir pasigailiu surijusi pusryčius. Patyrinėjusi giliau, aptinku garsiąsias Lietuvos moteris su „bickėms“, „tripckėm“ ir „sikspekais“. Visos bronzinio įdegio su užpakalyje įstrigusiais bikiniais. Jie tokie mažučiai, kad jų medžiagos turbūt neužtektų nė vienai kojinei pasiūt... Atsistojusi prieinu prie veidrodžio. Mėginu ir aš savo sikspeko ieškoti. Įtempiu kiek eina, bet jis turbūt slepiasi kažkur giliai už sumuštinio... Aišku, lyg tyčia tuo metu atsidaro durys ir pasirodo vėluojanti bendradarbė. O aš stoviu išsitaršiusiu kostiumėliu ir lyg Halkas demonstruojanti savo raumenyną... Kurio nėra.
Bet bendradarbė diplomatiškas žmogus – 
palydėjusi mane žvilgsniu, kibo į savo popierių bokštą, o aš vėl palinkau prie interneto. Praleidusi pietus ir gurgiančiu pilvu pasiryžau pasitikti bikinių sezoną lieknesne talija ir nuobliuotom šlaunim. Verkiančia iš skausmo širdimi praėjau pro snikerių ir marsų automatą, o darbo eigoje neišgėriau nė vienos latte. Kol mano kolegė godžiai pasišnirpštaudama rijo savo pietus, mintyse įsivaizduodavau kaip traukiuosi. Aš gazelė... aš stirna... Pažiūriu į laikrodį. Maisto nevartojau jau 6 valandas!
Išsekusi ir nelaiminga šliaužiu namo. Atsidariusi šaldytuvą randu agurką ir sojų padažo. Viskas dėl geresnio rytojaus! Nė nepajuntu, kaip praryju agurką normaliai nesukramčiusi. Godžiom akim žiūriu į sojų padažą. Kažin labai kaloringas? Minutę hipnotizuojam vienas kitą. Sveikas protas nugali. Bet skrandis kraustosi iš proto. Už keksiuką ar picos gabalėlį velniui sielą parduočiau... Mintyse ima šokti spurgos su rankytėm ir kojytėm, baltu glajum ir daug daug spalvotų pabarstukų. Prie spurgų polkos prisijungia mėgstamiausios bandelės su marcipanais, šviežios, tiesiai iš kepyklėlės... Į patį vidurį įšoka garuojant, tiesiai iš orkaitės išlipusi kepta višta...
Ir nė nepastebiu kaip atsiduriu artimiausioje maximoje ir jau po penkių minučių pasikūkčiodama kramtau maišo turinį. Velniškai gera, velniškai skanu ir kažkur velniškai giliai verkia sąžinė. Tiek tos salotų lapų dietos. Ryt eisiu į sporto salę. O gal imsiu valgyti grikius. Kažkur apie Vaikulės dietą skaičiau... Šiandien paslydau, o nuo rytojaus pradedu. PAŽADU!
Nuotraukos:
http://static3.businessinsider.com/image/50f43fc6ecad04ab64000009/the-bizarre-world-of-vintage-cigarette-weight-gain-and-gun-ads.jpg
http://images.elephantjournal.com/wp-content/uploads/2013/10/Screen-shot-2013-10-14-at-11.14.09-PM.png