Niūriems orams padedant, niūrūs veidai aplink dygsta it grybai po vasarino lietaus. Pyktis dėl pernelyg ilgai užsitęsusios žiemos ir rytinių autotransporto grūsčių bei neteisybės gyvenime leidžia visiškai pamiršti apie tai, ką turėtume padaryti kiekvieną rytą: nusišypsoti pačiam sau, palinkėti pačios nuostabiausios dienos ir nuoširdžiai dėti tiek pastangų, kad ji tikrai tokia taptų. Galiausiai, atėjus vakarui, galėtume vėl nusišypsoti, ir tik patvirtinti, kad išgyventoji diena iš tiesų buvo nuostabi.
Galiausiai, nekreipiant dėmesio į sniegą, pūgas ir kitus ankstyvo pavasario minusus, daugelis pradeda sukti savo mąstymo aparatus ne tik apie naujus skudurus spintoj ar būsimos vasaros romanus, bet ir apie dar vieną naujųjų metų pažadą "šiais metais mokytis geriau". Paprastai šią frazę mėgsta kartoti kone kiekvienas mokinukas, kuriam sąžinė neleidžia pripažinti fakto, jog mokslai jam ne prie širdies. Pastarasis nėra blogas, greičiau atviras pats sau. Tuo tarpu dudžioji dalis "rezoliucininkų" paprasčiausiai spekuliuoja dailiomis ir patraukliai skambančiomis frazėmis, teoriškai turinčiomis rodyti žmogaus sumanumą ir gebėjimą tinkamai elgtis stereotipų apimtoje socialinėje aplinkoje. Deja, dažniausiai šioje vietoje ir baigiasi gražūs planai. Vadovėlis taip ir lieka gulėti pačiame giliausiame stalčiaus kampe, pažymių knygelėje ir toliau maloniai plaukioja gulbės, o smegenų masę ir toliau turtina nebent nauji gandai apie "kas? kur? kada? su kuo?".
Tad ką daryti, kad naujai nublizginti naujametiniai pažadai neliktų gulėti kaip tas mokyklinis vadovėlis stalčiuje? Mano pačios asmeninis atsakymas tikriausiai būtų vienareikšmiškas: būti atviru pačiam su savimi. Suprasti, kodėl man reikia arba nereikia mokslų, tobulėjimo ir žinių. Bet kuriuo atveju žmogus tampa laisvas. Pirmuoju tiesiog numeta visuomenės uždėtą kaukę, apie tai, jog norint sulaukti visuomenės pripažinimo, asmuo privalo siekti bet kokių įmanomų aukštumų; kitu atveju atranda vidinė motyvacija ir atsakomybė už savo paties elgesį, veiksmus, jausmus ir gyvenimo kryptį.
Vis dėlto, šiais laikais ne taip lengva būti atviram, o dar sunkiau nustoti gyventi iliuzijose. Kartais visai sveika įjungti automatinį mechanizmą, padėsiantį nepamesti kelio dėl takelio ir važiuoti įsijungus automatinę pavarų dėže, žinant, kad tikslas jau nebe už kalnų. Patarimų esti labai įvairių, tad svarbu ne kritikuoti, o atsirinkti tuos, kurie tinka kiekvienam žmogui asmeniškai.
1. PLANUOK SAVO LAIKĄ. Nusipirk mielą užrašų knygelę ir susirašyk visus darbus, kuriuos ketini atlikti tą dieną. Rašyk konkrečias, o ne abstrakčias užduotis. "pasimokyti" netinka. Įvardink objektą, kurį turi išmokti, apimtį, kurią ketini išstudijuoti ir tikslus, kuriuos planuoji tą dieną pasiekti. Pvz.: "susikonspektuoti M.K.Čiurlionio biografiją", "Išmokti 20 naujų ispaniškų žodžių", "nueiti pas močiutę", "išsiskalbti kojines". Tiesa, nereikia pernelyg "nusismulkmeninti", darbai, kuriems atlikti pakanka nedidelio laiko kiekio, paprastai neturėtų būti fiksuojami į knygutę. Egzistuoja dviejų minučių taisyklė: užuot rašius į rytojaus dienotvarkę "nusivalyti nagų laką", tiesiog imk ir nusivalyk jį tuo pat momentu. Tokių darbų fiksavimas paprastai užtrunka ilgiau, nei pats jų atlikimas. Tad kam apgaudinėti save ir švaistyti savo brangų jaunystės laiką pievoms? Dėl tos pačios priežasties mokymosi procesą palikti tam dienos laikotarpiui, kai jūsų asmeninis darbo našumas pats didžiausias. Vieniems patinka mokytis rytais, kitiems per pietus, treti mėgsta naktinį mokslą.
2. APDOVANOK SAVE. Dovanas mėgsta visi: ir maži, ir dideli. Augant apdovanojimų ir pasitenkinimo vertinimo skalė keičiasi, tačiau pati funkcija išlieka iki paskutinio gyvenimo atodūsio. Kiekvienas žmogus turi savo asmenį supratimą apie tai,kas jam teikia džiaugsmą ir stimuliuoja. Vienam tai bus vakarinis pasivaikščiojimas miške ar karališkas pasivartymas lovoje vėlyvą sekmadienio rytą, kitam - gardi ledų porcija, o trečiam prireiks naujos rankinės ir perlų vėrinio. Kiekvienas renkasi pagal savo galimybes ir prioritetus. Tačiau stimulai padeda. Aš pasiekiau tokį lygį, kai pliuso pažymėjimas ties įvykdyta užduotimi man atneša daug didesnį pasitenkinimą, nei tai padarytų dar vienas rankų kremas ar žurnalo numeris. (Tiesa, galiausiai darbai, prie kurių pliusiukų nerandu, pradeda taip erzinti, kad padarau juos vien dėl galimybės jį pažymėti. Kvaila, bet veikia puikiai).
3.PENKIŲ MINUČIŲ POKŠTAS. Įdomus būdas apgauti savo paties kailyje tūnantį tinginį. Pažadėk sau, kad nemėgiamą darbą atlikinėsi tik penkias minutes, o po jų galėsi grįžti prie kasdienio veltėdžiavimo. Nepažadu, tačiau neretai net ir pats nuobodžiausias darbas taip įtraukia, kad atsitraukti nuo jo pavyksta tik visiškai jį pabaigus. Tiesa, noriu ir vėl priminti, kad tas penkias minutes savęs neapgaudinėtumėte ir darbą atliktumėte visą dėmesį sutelkę ties daromu darbu. Jei mintyse esate Kanarų salose arba intensyviai sprendžiate dilemą dėl artėjančių pietų pasirinkimo - darbo pradėti neverta.
4. ATSIRIBOK NUO APLINKOS IR PAŠALINIŲ OBJEKTŲ. Pasistenk pašalinti visus įmanomus trikdžius. Visi turime silpnybių: naujo recepto išbandymas, socialiniai tinklai, naujienų portalai, elektroniniai paštai, kompiuteriniai žaidimai, telefonai ir kt. Galiausiai net kambario tvarkymas gali virsti dideliu trikdžiu, neleidžiančiu koncentruotis į svarbiausius dienos tikslus. Švari ir patogi aplinka ne mažiau svarbu, nei vidinis nusiteikimas. Įsitikink, jog aplink nėra didžiųjų pagundų, kurios gali pakišti koją siekti savo tikslo(įsitikink, kad manodrabuziai.lt taip pat išjungti).
5. PERTRAUKĖLĖS - ne kvailių išsigalvojimai. Žmogaus darbo našumas su kiekviena valanda stipriai krenta. Antrosios valandos darbo nauda gali būti nepakankamai didelė, tad įsitikink, kad tarp mokslo esti pakankamai poilsio. Leisk bent penkioms minutėms atsipūsti, tačiau neapgaudinėk savęs ir joms pasibaigus turėk savigarbos grįžti prie pradėto darbo.
6.NUSISTATYK SAVO TIKSLUS ir argumentuok jų svarbą. Ne be reikalo sakoma, jog norint nugyventi pilnavertį gyvenimą, reikia turėti tikslus, o jų siekimas patenkina ir įprasmina kiekvieno mūsų gyvenimą. Normalu, jog turint konkrečius tikslus, išauga ir motyvacija jų siekti. Tačiau ne mažiau svarbu suvokti, kuo man svarbus ir naudingas vienas ar kitas tikslas. Galbūt II pasaulinio karo eigos mokymasis mane verčia vemti, tačiau mano noras po kelių metų gauti teisės bakalauro ir magistro diplomus, o galiausiai sėdėti tisėjos krėsle mokyvuoja tiek, kad išmoktas pasaulinis karas tebus maža dalis to, ką turėsiu paaukoti dėl didelio ir gražaus tolimesnio gyvenimo.
7.MOKYKIS KARTU SU DRAUGAIS. Visų pirma, šis metodas ne tik naudingas, bet ir labai smagus būdas praleisti dar vieną popietę su šauniais žmonėmis. Visų antra, medžiagos kartojimas padeda į tą patį reiškinį pažiūrėti iš įvairių pusių. Visų trečia, tai, kas atrodo svarbu vienam, kitam gali pasirodyti visiškai nereikalingas faktas, Mokymasis grupelėmis padidina informacijos apimtį iki kiek įmanoma didesnės. Žinot, kodėl DEMETRA yra žemės ir vaisingumo deivė? Nes Demetra asocijuojasi su Dimitrijum Nagijevu, o pastarojo pavardė asocijuojasi su įnagiu, reikalingu žemei kasti. Absoliučiai kvaila asociacija,ne tik padėjusi prisiminti šią deivę, bet ir padėti ją išmokti kitiems. Klasės draugai dar ilgai juokėsi iš neracionalaus būdo prisiminti sunkiai įsimenamus arba tiesiog nelabai įdomus faktus.
8. UŽUOT kalbėjusi, pradėk VEIKTI. Nustok vaitoti dėl reikiamų atlikti darbų. Jausmas, juos atliekant, daug smagesnis, nei tas kirminėlis skrandyje, graužiantis sąžinę "reikia, bet tingiu".