„Oj, bet aš visai nealkana“
„Nothing tastes as good as skinny feels“ kartą neatsargiai leptelėjo podiumo deivė Kate Moss ir į margąjį pasaulį paleido tikrą nevalgumo mantrą. Duodu dešinę ranką nukirsti, jog šią liekno (lieso?) kūno fanatikų dievinamą frazę ištaręs legendinis modelis greičiausiai apie kebabą net girdėjęs nėra, o gal ir įprasto maisto skonį jau primiršęs. Taip, apie mados ir grožio industrijų įtaką valgymo sutrikimams kalbėta, rašyta, virkauta ir kritikuota tiek kartų, jog net koktu darosi. Nesupraskite neteisingai – koktu ne todėl, jog nėra svarbu ar neverta visuomenės dėmesio. Priešingai. Koktu todėl, jog iš diskusijų nėra jokios apčiuopiamos naudos. Vienintelis apčiuopiamas dalykas yra ir toliau kaulėjantys mados aistruolių gabaritai. Tiesa, kartas nuo karto populiariųjų dienraščių puslapiuose sublyksi „plus size“ modelių fotosesija su provokuojančia antrašte „Apvalumai grįžta į madą!” (kažin kažin…) ar gal vienas iš aukštosios mados pasaulio šulų sumano šokiruoti žiūrovus kolekcijos šedevrais aprengdamas įspūdingų apvalumų modelius. Tačiau tik tiek. Realiame gyvenime viskas lieka po senovei: išsišovę madisčių kaulai šviečia ne prasčiau nei neoninių spalvų aprangos detalės.
„Ne ne, šie aukštakulniai laaaabai patogūs“
Šio melo įtikimumas itin priklauso nuo madistės „kablų“ dėvėjimo stažo: jei pastarasis solidus, patikėti lengva. Greičiausiai todėl, jog ir pati mados mylėtoja tuo jau šventai tiki. Na, o juk visi žinome, kad savitaigos galia – beribė. Mažiau patyrusioms stileivoms sekasi sunkiau. Akylas pašalietis iškart pastebi iš skausmo persikreipusi veidą, įkaušusio dėdės svyrčiojimus primenančią eiseną, nerangiai dėliojant batais-žudikais padabintas pėdas...arba tiesiog nejudėjimą iš vietos (mano asmeninis favoritas!). Turbūt teko klubuose ar kitose susibūrimų vietose pastebėti merginas, kurių įspūdingo grožio išvaizda kelia jau tikrai ne baltą kitų dailiosios lyties atstovių pavydą. Pastebėti šias žavias būtybes tikrai nesunku: į 15 cm ar dar įspūdingesnius aukštakulnius įsikinkiusios madistės per visą vakarą savo judėjimo diapazoną apriboja maršrutu staliukas-baras-tualetas. Šokių aikštelėje jų tikrai neišvysi. Bet gal toliau keliauti ir nereikia – juk ir visą vakarą remiantis į sieną ir bandant mintyse apskaičiuoti lygsvaros laikymo trajektoriją gali būti laaaabai smagu. Laaaabai.
„Aš pati sau stiliaus įkvėpimas!“
Peržvelgę eilinės mados aistruolės naršyklės istoriją užklausų „How to wear this and that“ aptiktumėme ne mažiau N-18 tinklapių nuorodų hormonų audrų kankinamo paauglio kompiuteryje. Žinoma, nieko čia smerktino nei vieniems, nei kitiems: juk dar niekas negimė žinodamas. Visgi, jokia madistė net ant kryžiaus kalama neprisipažins, jog naująjį drabužių derinį sukūrė ne besiremdama beveik ekstrasensine stiliaus nuojauta, o pamatė kokiame varganame tinklaraštyje ar žurnale. Aišku, kad ne! Juk mada – saviraiškos forma, vidinio AŠ atspindys. Visiškai sutinku. Tik… ar tikrai galima pasigirti individualumu, kai beveik visi eilinės stileivos apdarai gaunami iš masinės gamybos parduotuvių tinklų, o perkamų daiktų pasirinkimui smarkią įtaką daro aplinkinių dėvimos grožybės? Diskutuotinas klausimas (jei diskusija vyktų gyvai – dar ir su realiu potencialu baigtis muštynėmis). Visgi, greičiau tai – individualumo interpretacija nei išties individualus stilius. Ir tebūnie. Juk tik įsispraudęs į dirbtine oda aptrauktas tampres gali suprasti, kad jau pabodę, bet numylėti džinsai minkštąją patogiau apglėbia. Ir šiaip labiau savimi jautiesi.
Daugiau skaitalų / iliustracijų: jesuisegoist.com