Jau beveik mėnesį ryte prabudus pamatau itin malonų vaizdą - saulės spindulių pilnutėlį savo kambarį. Pro langą besiveržianti šviesa ir šiluma ne tik skatina šypsotis, bet ir daaaaaug energingiau keltis, ypač palyginus su zombišku iššliaužimu iš šiltų patalų žiemą (ir aišku prisiminus toliau vykstantį procesą, kai beprotiškai nesinori išeiti iš karšto dušo (odieveužkątaipšaaaaalta), o dėl kavos puodelio galima ir sielą parduoti).
Bet neverta apie tai kalbėti, juk pagaliau pavasaris!...
Ok, ok, kalendorinis pavasaris. Nes išėjus į lauką, atrodo labiau gruodžio vidurys:
- Vietoj bundančios gamtos – šaltas ir į veidą kandantis vėjas su neaiškios kilmės krituliais.
- Vietoj pavasario paukštelių čiulbėjimo - Naglis Šulija čiulba apie būsimas pūgas.
- Vietoj naujai užaugusios žalios žolytės - sniego kalnai, o jeigu jie aptirpsta - lieka purvo kalnai. O jei ir šitie kažkur išnyksta, tai pasimato kažkoks perdžiūvęs šienas nuo anų metų ir dar pilnas keturkojų kakučių.
Išvada - dabartinis pavasaris irgi kaip kakutis.
Ir dar kažkaip ironiškai atrodo batų parduotuvių vitrinos - pilna gražučių atvirų batelių, o juos įsigijus dar bent pusantro mėnesio praktinės naudos būtų didelis apskritas nulis.
Tai štai, nusprendžiau šiek tiek mažiau piktintis ir savarankiškai įnešti šiek tiek pavasario į savo gyvenimą. Jei ne už lango, tai nors... prieš langą?
Bet prieš tai - svarbi (arba nelabai) naujiena - pradėjau rašyti blogą! Jį galite rasti čia.
O dabar parodysiu Jums, mielosios, kaip mažučiais ir biudžetui draugiškais (...o kam dabar lengva?) akcentėliais parsinešiau pavasarį į namus. Žinoma, tai nepadės išvyti žiemos, bet dabar namuose būti tikrai maloniau.
Pirma, kadangi visagalėje maksimoje buvo akcija, įsigijau švelnų gėlėtą pledą, su kuriuo uždengiau pabodusią lovos spalvą:
Pasikabinau 2 skirtingas užuolaidas – centre su pumpurėlių motyvais, o joms iš šonų geltonas, kurios primena man saulę, kai ši pasislėpus.
Bendras vaizdas visai neblogas gavosi:
Ant palangės pasidėjau dirbtinę ryškią gėlytę, kuri dera prie mano geltonų užuolaidų:
O pridėjus kvapnių žvakių...
...gavosi pavasariškos kompozicijos kampelis:
O čia įdomus dalykėlis – lipdukai, pagaminti iš tokios lyg veidrodinį atspindį turinčios plastmasės:
Radau parduotuvėje „Jysk“ už kelis litus. Drugeliai – tikras pavasario simbolis, na, o katė... Matyt, tai mano pasąmonės alegorija, kad liksiu senmergė su daugybe kačių. :) C‘est la vie?
Dar vienas mažytis pokytis – įprastą juodą kavos puodelį pakeičiau šiuo su linksmomis gėlėmis:
Iš spintos galo išsitraukiau kelis drabužėlius su gėlių motyvais, kad galėčiau dalį to asmeninio pavasario išsinešti ir pro namų duris:
Vos nepamiršau – atradau, kad smagūs ryškūs auskarai taip pat gali padėti nuvyti žiemą - bent jau nuo veido.
Ir pabaigai - ačiū, kad skaitėte ir labai tikiuosi, kad pasisėmusios įkvėpimo galėsite elegantiškai tam tikru dialektu ištarti "a girdi, ateini čia, pavasari". :)
P.S. O mano paukštelis pavasario prie gėlėtos kosmetinės ieškojo:
